Dializės aparatų projektavimas ir tobulinimas tampa vis brandesni, tačiau dėl įvairių objektyvių priežasčių įrangos komponentai lengvai susidėvi ir sugenda. Todėl norint efektyviai užtikrinti normalų aparato veikimą ir leisti pacientui gauti nuolatinį ir stabilų gydymą, būtina išmanyti dažniausiai pasitaikančius dializės aparatų gedimus ir mokėti laiku atlikti techninę priežiūrą bei techninę priežiūrą.
Dializės aparatą daugiausia sudaro dvi dalys: kraujo stebėjimo signalizacijos sistema ir dializės tiekimo sistema. Kraujo stebėjimo signalizacijos sistema (ty kraujo grandinės dalis) apima heparino pompas, kraujo pompas, oro stebėjimą ir veninio slėgio stebėjimą; dializės tiekimo sistema (ty vandens kelio dalis) apima temperatūros reguliavimo sistemą, skysčių paskirstymo sistemą, laidumo stebėjimo sistemą ir degazavimą. Sistema, kraujo nuotėkio stebėjimas ir ultrafiltracijos stebėjimas.
Dializės aparato veikimo principas: paciento kraujas išpumpuojamas per kraujo siurblį, o heparino pompa įpurškia reikiamą kiekį heparino, kad būtų atliktas kraujo krešėjimą mažinantis gydymas, o dializės tiekimo sistema degazuoja dializės koncentratą ir dializės vandenį bei kaitinant jį tam tikromis sąlygomis. Sumaišius, paruošiamas dializatas, o tada kraujas ir dializatas veikia hemodializatorių. Kraujas užbaigia tirpių medžiagų difuzijos, prasiskverbimo ir ultrafiltravimo procesą, o po to grįžta pas pacientą per oro detektorių. Tuo pačiu metu po veiksmo nuteka dializės skystis. Detktorius išleidžiamas kaip atliekos. Šis procesas nuolat cirkuliuoja ir juda atgal, išskirdamas medžiagų apykaitos atliekas ir perteklinį vandens bei elektrolitų kiekį, susidarantį medžiagų apykaitos procesuose organizme, taip pasiekiamas gydymo tikslas.
