Tai imunologijos, biochemijos ir mikroskopijos metodų pagrindu sukurta metodika, naudojanti antigeno ir antikūno reakcijas, siekiant nustatyti antigenines medžiagas audiniuose ar ląstelėse.
Fluorescencinis analizatorius yra prietaisas, kuris aptikimui naudoja fluorescencinių medžiagų fluorescencinį efektą. Ant imunochromatografijos tyrimo juostelės yra fluoresceino, kuris, apšvitintas sužadinimo šviesos šaltiniu ir sugėręs tam tikro bangos ilgio krintantį šviesą, gali skleisti Fluorescenciją kiek ilgesniu bangos ilgiu, šviesos šaltiniui nustojus švitinti, dingsta ir skleidžiama šviesa. Fluoresceinas naudojamas kaip etiketė, skirta prisijungti prie žinomų antikūnų nepažeidžiant jo imunologinių savybių, o vėliau – fluoresceinu pažymėtas antikūnas Kaip standartinis reagentas, jis naudojamas aptikti ir identifikuoti nežinomus antigenus. Po antigeno ir antikūno imunoreakcijos išsiskiria su antikūnu surištas fluoresceinas. Kuo daugiau antigenų imunoreaguoja su antikūnu, tuo daugiau išsiskiria fluoresceino. Fluorescencija Kuo daugiau fluorescencijos sukuria efektas, priešingai, tuo mažiau susidaro fluorescencija. Fluorescencijos intensyvumą pavertus elektriniu signalu, išanalizavus elektrinį signalą galima sužinoti atitinkamo antigeno kiekį aptiktoje medžiagoje.
